Mados infekcijos 1-oji diena

by milinoff

Šiame renginyje buvau pirmąkart. Ir galiu užtikrintai pasakyti, jog nenusivyliau.

Visų pirma pakalbėsiu apie festivalio patalpas. Pradėsiu nuo pat įžengimo į ŠMC. Vos įžengus mane maloniai nustebino laiptai su didžiule MI kaukole. Galbūt daugelis jų nesureikšmino, bet man jie buvo pats pirmas dalykas, kurį pamačiusi pajutau atėjusi į šventę. Jie mane iš karto nuteikė teigiamai. Užlipusi į antrąjį aukštą išvydau originalias rūkymo patalpas. Šio kvadratinio kambario viduje buvo įrengti stovai, kuriuose mirgėjo po pailgą ugnies liepsną.
Įėjus į pagrindinę salę centre nebuvo neįmanoma nepastebėti didžiuulės kaukolės su žirklėmis- MI logotipo. Bet visgi, pirma mintis atėjusi į galvą, kai įėjau į salę buvo: “Kur podiumas?“. Pasirodo, kad viena iš MI idėjų- standartų laužymas. Apibendrinus, festivalio pagrindinė salė buvo labai erdvi, patogi, nors, vienintelis dalykas nepatikęs joje buvo tas, kad buvo tik vienas įėjimas-išėjimas. Nemaloni situacija, kai tam, kad išeitum, reikia laukti dešimt minučių trypčiojant žmonių spūstyje. Girdėjau, jog praeitais metais įėjimai-išėjimai buvo du.
Išvada paprasta- šios patalpos puikiai atitinka savo pavadinimą- ŠMC.

Pirmąją dieną Mados Infekcijoje daugelio žmonių aprangoje vyravo YPAČ įvairus spalvų koloritas, t.y. juoda spalva, kas išties mane liūdino. Juk MI – metų mados šventė! Tad ir renkimės kaip į šventę. Aišku, negaliu teigti, jog nebuvo nei vieno žmogaus, kurio apranga man labai patiko ir pribloškė išradingumu. Tiesiog jų buvo vienetai.

Noriu pasidžiaugti, kad šiais metais fotografai atkreipė dėmesį ne vien į įžymių žmonių aprangą. Pastebėjau, kad dažniausiai “vip’ai“ ne taip originaliai stengiasi apsirengti, kaip “paprastieji mirtingieji“, jei taip galima išsireikšti.
Kitą dieną labai malonu rasti nufotografuotą save tokiuose vietose, kaip alfa.lt ( ČIA 27nuotrauka ), infashion paskyroje feisbuke ir kitur. Tai išties kelia pasitikėjimą savimi:)

Laiko suplanavimas buvo labai prastas. Pirmiausia, pertraukų laikas buvo po 20minučių, bet kažkodėl kitų kolekcijų reikėjo laukti dvigubai ilgiau. O antra, antroji (paskutinė) pertrauka buvo padaryta be reikalo. Po jos buvo likusi tik viena kolekcija. Kai kurie žmonės, kvailai galvodami, kad reikia išeiti būtent per ją, nes vėliau bus didžiulės spūstys, tiesiog išėjo iš renginio. Susėdus paskutinei BEssARION kolekcijai matėsi, kad išėjo nemažai žmonių. Manau, jog tai didelė nepagarba dizaineriui ir jo kolekcijai. Be to, tie žmonės praleido puikų reginį.

O dabar trumpai apie pirmojo vakaro kolekcijas. Pradėsiu nuo to, kas nepatiko. Dar nekalbant apie pačius dizainerių sukurtus rūbus norėčiau pastebėti, kad akis badanti problema buvo merginų nemokėjimas vaikščioti su aukštakulniais. Suprantu, kad “grožis reikalauja aukų“ ir taip toliau ir panašiai, bet reikėjo kažkaip išspręsti šią problemą. Arba merginoms duoti gerokai prasivaikščioti su tais apavais prieš patį renginį arba tiesiog pasirinkti modelius iš agentūrų su patirtimi. Su šia problema puikiai susitvarkė dizainerė Ieva Daugirdaitė, savo modeliams paskyrusi gražius batelius be kulnų.
Kitas labai nepatikęs dalykas buvo ant dizainerės Lauros Dailidėnienės sukurtos palaidinės, švietęs auksinės spalvos smailas, nelabai davęs suprasti ką tai turi reikšti: ar dalį dizainerės logotipo ar tiesiog tam tikrą nuotaiką.

Iš pirmosios, Eglės Žiemytės kolekcijos labiausiai įsiminė margas lengvas šiltų spalvų paltukas. Jo nuotrauka apačioje. Lauros Dailidėnienės kolekcijoje man labai patiko ryškiai raudonas odinis sijonas, o nepatiko jau mano minėtas smailas bei tos kepurės ant galvos, nes visiškai nesupratau ką jos turėtų reikšti. Vokiečio Michael Sontag kolekcija man pasirodė blankoka ir nelabai įsimenanti. Martinez Lierah pasiūlytos spalvos pavasariui/vasarai buvo juoda, mėlyna ir kreminė. Kadangi pagrinde buvo juodos spalvos apdarų, žiūrėti buvo nuobodoka. Kai kurie Kristinos Vikoren kolekcijoje buvę drabužiai buvo laabai paprasti, taip pat nepatiko prastai parinkti papuošalai. Bet mačiau ir labai gražių drabužių, primenančių Skandinaviją. Liko mano MI pirmos dienos favoritai – Ieva Daugirdaitė ir BEssARION. Mano manymu, jų sukurti rūbai labiausiai atitiko lietuviškuosius pavasarį/vasarą. Šiose dviejose paskutinėse kolekcijose spalvos ir deriniai labiausiai atitiko mano skonį madai.

Dizainerės Eglės Žiemytės sukurtas paltukas, kuris labai patiko:

Dizainerės Lauros Dailidėnienės dalis kolekcijos:

Dizainerės Ievos Daugirdaitės kūriniai:

Dizainerio BEssARION 2013 metų pavasario/vasaros vizija:

Nuotraukos- Ugnės (Oogna East). Labai ačiū!:)

Reklama